Dictionary of the Lithuanian Language.
atsipiktinti — atsipìktinti įgristi, įsipykti: Atsipìktinai tu, tik širdį ma[n] sugraužei Grv. piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpiktinti — išpìktinti tr.; S.Stan, S.Dauk suvedžioti, demoralizuoti. piktinti; atsipiktinti; įsipiktinti; išpiktinti; papiktinti; pripiktinti; supiktinti; užsipiktinti … Dictionary of the Lithuanian Language
papiktinti — papìktinti 1. tr. R, K sukelti didelį nepasitenkinimą, pyktį, apmaudą, pasibjaurėjimą netinkamu, nedoru elgesiu: Papìktinamas pasielgimas BŽ61. | refl. N, K: Skaibaras labai pasipiktino sultono nemandagiu elgesiu, ir, nieko nelaukdamas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
piktinti — pìktinti ( yti), ina, ino 1. tr. R daryti piktą, pykdyti: Kap aš tavę lankysiu, kad tėvulį piktysiu KrvD26. Argi aš jus tuomi pìktinčiau? KI83. | refl.: Jonas ažsipiktino an senelio, o senelis sako: „Nieko, nesipìktink, bus gerai“ Grv. Vaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
supiktinti — supìktinti 1. tr. sukelti daugelio nepasitenkinimą, pyktį, sukurstyti: Neleido žmonis supìktinti (sukurstyti prieš valdžią) Šts. 2. refl. susipykti: Kai neatidavė [skolos], tai susipìktino visi Grv. 3. refl. susivemti: Kukoriui paliepė, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsipiktinti — užsipìktinti 1. įpykti, užsirūstinti: Ažsipìktino diedas an ožio Grv. Meška kap užsipiktino – išvertė duris, suėdė diedą, sumaigė bobą LTR(Grv). 2. užpūliuoti, užtvinkti: Nekišk nagų pri žaizdos, da užsipìktys! Trg. Mano koja užsipìktino Prk … Dictionary of the Lithuanian Language
įsipiktinti — įsipìktinti 1. sukelti pyktį: Nenorėjau jam insipìktint, tai ir nutylėjau Vlk. 2. įgristi, nusibosti, įsipykti: Kiek čia – pagyveno metus, o jau visiems įsipìktino Brs. Sūnus tėvui įsipiktino – širdį paėdė tėvui M.Unt. piktinti; atsipiktinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
